Intelektas prasideda nuo pamatų.

Intelektas turi formuoti sistemą nuo pat pamatų.

Puodelis pradeda slysti iš jūsų rankos. Pakeičiate suėmimą. Kitą kartą jį pakėlus, patirtis jau tampa judesio dalimi.

Tai, ką patiriame, veikia tai, ką pastebime. Tai, ką pastebime, veikia tai, ko mokomės. Tai, ko išmokstame, keičia mūsų veiksmus. O pasekmes nešamės į kitą sprendimą.

Būtent tokį vientisą gebėjimą kuriame.

Norime sukurti protą.

Netikime, kad pakanka vien didinti mastą. Sistemos didinimas negali tapti būdu išvengti klausimo, ar jos pamatai tinkami.

Mūsų tezė: intelektas turi formuoti architektūrą nuo pat pradžių. Atmintis, mokymasis ir veiksmai turi vystytis kartu. Patirtis turi galėti pakeisti ją saugančią sistemą.

Klaida turi turėti reikšmės kitam bandymui. Aptiktą ryšį turi būti galima patikrinti naujoje situacijoje. Paaiškinimo turi būti galima atsisakyti, kai tikrovė jam prieštarauja.

Tam turime grįžti prie klausimų, kurie vis dar atviri.

Ką sistema turi išsaugoti, kad galėtų mokytis iš pasekmių? Kaip ji aptinka, kad jos pasaulio vaizdas klaidingas? Ką ji atsineša į naują situaciją?

Norime, kad atsakymai lemtų tai, ką kuriame.

Šis siekis įpareigoja.

Turime gebėti apibūdinti, kas parodytų, kad klystame.

Tai taikoma ir mūsų įsitikinimui dėl pamatų. Turime būti pasirengę jį persvarstyti net ir tada, kai į jį investavome daugybę metų. Rezultatas, prieštaraujantis mūsų idėjai, turi galėti pakeisti ir pačią idėją, ir tai, ką kuriame.

Patys turime būti pasirengę mokytis taip, kaip norime, kad mokytųsi mūsų sistemos.

Tai skirta jums, jei kada nors pagalvojote, kad trūksta kažko esminio. Jei svarstėte, ar iš tiesų tereikia daugiau to paties. Jei norite išbandyti kitą kelią ir esate pasirengę kelti jam tokius pat aukštus reikalavimus.

Sekite mūsų darbą. Kvestionuokite prielaidas. Tikrinkite mūsų teiginius. Padėkite atrasti tai, ko dar nesuprantame.

Todėl kuriame protą.